Kodėl visi tokie liūdni?

Nežinau, kas per mada užėjo būti liūdnam. Atrodo, dabar, jei esi linksmas, iškarto išsiskiri iš kitų niūruolių ir jie tave nužiūrinėja piktu žvilgsniu bei galvoja, kaip įspirti tau su kerzu (o kartais taip ir padaro). Tiesiog kodėl? Suprantu žmones, kuriems iš tiesų sunku gyvenime. Bet ar reikia depresuoti?  Gal kaip tik stengtis pralinksmėti? Aš taip pat laisvai galėčiau tapti liūdna. Nesupranta tėvai. Rėkia, neleidžia išeiti iš namų. Draugai? Pusė iš jų netikri... Patyčios... Ne dabar, bet šeštoj, septintoj klasėj.... Bet aš išgyvenau. Ir tapau linksmesnė. Todėl linkiu ir jums tokiems būti :)