šeštadienis, rugpjūčio 31

Manikiūras manikiūras...

Šiaip tai aš nelabai mėgstu lakuotis nagus, nes vis sugadinu laką ir tada nervuojuosi, bet su jumis norėčiau pasidalinti manikiūro idėjomis, kurios man patinka (kitam gyvenime gal ir aš išmoksiu tokį pasidaryti):




Kaip galbūt jau supratot, mėgstu mėlyną. Taip pat spalvingai nulakuotus nagus. Bet negaliu pakęsti daug blizgučių ir štai tokių nagų:
O kokį manikiūrą mėgstate jūs?

Linksma demo

penktadienis, rugpjūčio 30

Kodėl tyčiojamės????

Iš jo tyčiojosi. Žiauriai. Vadino lochu, moksliuku, debilu...Imdavo jo daiktus, aprašinėjo sąsiuvinius, suolą. 
Vieną dieną jo kantrybė trūko. Visus ilgus metus slėptas net nuo pačių artimiausių - tėvų, skausmas prasiveržė. Jis atsistojo prieš klasę ir paklausė:
- Kodėl jūs iš manęs tyčiojatės?
Klasė tylėjo. Tylėjo net ir didžiausi klasės peštukai bei chuliganai.Tik staiga iš paskutinių suolų kažkas cyptelėjo:
Tai kad tu kažkoks NENORMALUS. Kaip čia su tavim normaliai elgtis?
Visa klasė atsiduso iš palengvėjimo. Nugriaudėjo juokas.
- Nenormalusis, nenormalusis..., - skandavo visi dvidešimt devyni mokiniai.
-  Bet ką aš jums padariau? Juk nemušiau neįžeidinėjau... Kodėl taip su manim elgiatės? Kodėl tiesiog nepaliekat ramybėje???
Šį kartą klasė nutilo visai. Net iš galinių suolų niekas nepasireiškė. Kodėl? Nes niekas nežinojo. Nes jie elgėsi tai, kaip ir visi...
Prieš sakydami žmogui kažką nemalonaus, visada pagalvokite, ką blogo jis jums padarė. Nuskriaudė, įžeidė? Ar tiesiog jūsų draugai taip daro? Gal geriau pabandyti pabendrauti, gal jis ne toks jau ir NENORMALUS?

YOLO

Manau, kad durniausias žodžių junginys yra YOLO. Juk dauguma net nežino jo reikšmės ir vartoja jį tik todėl, kad taip daro visi.
"Yolo" yra kariuomenėje,
Viena š YOLO reikšmių yra ta, kad reikia gyventi DABAR!!!! Kad kai būsi senučiukas, turėtum ką prisiminti ir papasakoti anūkams. Bet ir kita reikšmė: YOLO yra ir kariauti ir atvažiuoti į kaimo diskoteką su Range Roveriu, nes iš tiesų gyveni tik kartą... Bet šiuolaikinis jaunimas,,, Nusipirkau maikę - YOLO, gavau dovanų dviratį -YOLO, nuėjau į vakarėlį - YOLO... O juk taip labai iškraipoma žodžio reikšmė. Toks iškraipymas vyksta ir su SWAG, WTF, OMG... Todėl nenaudoju šių žodelių vien iš principo. O ką jūs manote apie tokius žodžius? Naudojate juos?
P.S. YOLO naudotojus pašiepianti daina:

Kiekvieną kartą, kai prisijungsiu, įdėsiu kokią demotyvaciją ar linksmą paveiksliuką:)

Vaizduotės treniruotės

Mažas žmogeliukas lipa į aukštą stulpą. Lipa lipa lipa. Užlipęs kažkam paskambina (telefonas stulpe????). Tada nusprendžia nusileisti. Bet stulpas netrumpėja, o vis tęsiasi, tęsiasi. Paimu žmogeliuką ir padedu ant žemės. bet jis nenori manęs klausyti. Vėl užkyla į stulpą. Tada susinervinu ir tiesiog tėškiu jį į žemę. išsigandęs žmogeliukas nukuria į namelį, staiga atsiradusį jam prieš akis.
Galvojate, ką aš čia sapalioju? Taip treniruoju vaizduotę. Kartais ji manęs neklauso: pavyzdžiui, įsiūbuoja kokį rąstą ir neleidžia jo sustabdyti. Tada reikia jį mesti ant žemės arba imtis dar žiaurenių priemonių. Žinau, kad visas šitas skamba kaip pamisėlės kliedesiai, bet aš tik visai neseniai suvokiau, kad ai, ką darau, nėra visai normalu ir įprasta. Paklausiau draugių, ar jos taip daro, tai sakė, kad ne. O aš šitaip elgiuosi nuo pat vaikystės. Tad dabar susirūpinau ir  norėjau jūsų paklausti: normali aš ar ne?
O dabar: kažkas linksmesnio. Tai kaip, žinotė kas čia tokie?

ketvirtadienis, rugpjūčio 29

Myliu savo šunį

Kartais ant jo pykstu, kartais nesikalbu, kartais nežaidžiu, bet vistiek myyyyliu:)

Back to school

Seku kitų merginų pavyzdžiu ir pristatau temą Back to school. Šiais metais nebuvo to karštligiško lakstymo, pirkimo, stovėjimo eilėse su krūva pradinukų. Ramiai nusipirkau viską ko man reikia. Pastebėjau, kad kuo vyresnėje klasėje esi, tuo mažiau tų visų pribombasų reikia. Taigi, ką aš pirkau:
Sąsiuviniai geografijai ir biologijai

Sąsiuviniai, jei šiaip prireiks

Fizikai, chemijai, tikybai

Matematikai, lietuvių kalbai

Nauja lenta

Senas penalas. Suplyšo, todėl reiks pirkti naują

Turbūt gražiausias sąsiuvinys

Kuprinė iš Maximos (kaip visada). Jau praeitų metų, bet dar gera
Iš tiesų turiu dar visokių dalykų, bet dabar išsikrovė fotoaparatas, tad jų nenufotografuosiu. Atsiprašau už prastą kokybę, bet fotografavau laaabai sena muilinuke (beje, po savaitės gausiu naują fotoaparatą) tad ir nuotraukos tokios nelabai... Na, nesigauna man tai, ką kopijuoju:D

Kitoks

Jis buvo kitoks. Skyrėsi nuo žmonių. Galėjo būti bet kuris iš jų:

Bet visi kiti buvo NORMALŪS. Elgėsi taip, kaip reikia. Rengėsi taip, kaip madinga. Šypsojosi taip, kad tik žmonės nepamanytų, kad jie NENORMALŪS. Kitokie. Neatitinkantys visuomenės stereotipų. O kas geriau, ar bendrauti su tuščia ir pasipūtusia, turtinga ir madinga prestižinės mokyklos auklėtine,

 ar su be galo geros širdies panke iš vaikų namų?
Daugelis pasirinks pirmąjį variantą. Ir ne dėl to, kad pankė jiems nepatiktų. Nes ką pasakys kiti. Juk jie užjuoks. Juk neatsikratysi pravardžių ir užgauliojimų. Ir po galų galais, kaip galima draugauti su KITOKIA?! Tai vyksta visame pasaulyje. Ir reikia labai daug valios ir drąsos, kad atsilaikytum. Kad neprisitaikytum. Kad netaptum pilka mase...
Elkitės taip, kaip jums sakė širdis, o ne aplinkiniai. Nes žmonės išduoda, o širdis - ne.

Netikri "draugai"

Dažnas iš mūsų turime "draugų", su kuriais tarsi draugaujame, jie mums būna geri, duoda nusirašyti namų darbus ir t.t. Bet širdyje kirba įtarimas, kad jei tau bus bėda, jie be jokio sąžinės graužimo nueis šalin net neatsisukę.

 Šiuos "draugelius" tikrai galima atskirti pagal tam tikrus požymius. Štai keli iš jų:
1. Žmogus eidamas arba kalbėdamasis su tavimi garsiai klausosi muzikos, todėl beveik tavęs negirdi;
2. Kalbasi ir kartu susirašinėja su kažkuo kitu;
3. Jei kažkas tave užgaulioja, ne tik kad neapgina tavęs, bet kartais net prisideda prie patyčių;
4. Ir ne dėlto, kad yra nedrąsus ar bailus; jei norėtų, tikrai pasipriešintų;
5. Kartais jautė, kad tam žmogui tu reikalingas tik dėl kažkoių paslaugų, kurias gali suteikti;
6. Kad ir kaip su tavim pasielgia, kalba ir bendrauja taip, lyg nieko nebūtų atsitikę;
7. O jei smarkiai ant jo supyksti, pradeda visiems aiškinti, kad: nu ir dėl kokio nieko jis/ji ant manęs užsišiko... Nesuprantu jo/jos...
8. Vis iš draugų išgirsti, kad tas žmogus tave apkalbinėjo, šmeižė tave;
9. Bet jei paklausi, kas čia vyksta, ginasi ir dažniausiai turi puikų alibi;
10. Nes tokie žmonės būna populiarūs, bet šlykštaus charakterio;
11. Išduoda tavo paslaptis; 
12. Juokiasi iš dalykų, kurie tau svarbūs;
13. Bet kai jiems ko nors reikia, sugeba būti toookie malonūs...
Rašau šitą įrašą tikrai nuoširdžiai, nes pati turėjau tokią draugę, bet laiku susiprotėjau ir dabar nebebendrauju. Jei jūs draugaujate su tokiais žmonėmis, galbūt šis straipsnis paskatins jus mesti juos. Juk jaustis iš tikrųjų laimingas gali tik su savo bendraminčiais:)

antradienis, rugpjūčio 27

Konstruktyvi kritika

Tik norėjau pasakyti, kad bloginimu pradėjau užsiimti tik prieš kelias savaites, tad būtinai komentuokite, ką darau ne taip, kur taisytis:) Už konstruktyvią kritiką būsiu labai dėkinga.

Hey!!!! Vėl į mokyklą:((





Pastebėjau, kad man vėl į galvą ateina mintys apie mokyklą. Kokie bus nauji mokytojai, ar pasikeitė klasiokai... Tuo pačiu susimąsčiau apie tokį dalyką, kuris jau seniai man nedavė ramybės. Kodėl dažnai mokslo metų pradžioje, o ypač penktoje klasėje, kai kurie mokytojai būna pikti, labai griežti, o vėliau tampa daug geresniais?
 Tą patį galėčiau pasakyti ir apie gerus mokytojus, kurie pasidaro nevaldomi ir visi jų nemėgsta. Kas taip juos pakeičia mokslo metų bėgyje? Turiu tokią teoriją, kad kai kurie mokytojai tik apsimeta labai baisiais ir žiauriais, nes nori, kad juos pradėtų gerbti. O gal mes tiesiog priprantame? Bet ne, taip negali būti:) Sakykim, mano muzikos mokytojas, Abaris. Kai buvau penktoje klasėje, kaip ir visi penktokėliai, labai jo bijojau ir stengiausi nesusidurti koridoriuje. O dabar niekas iš mūsų klasės jo nebijo, bet užtat ir gerbia. Neišmokai dainos du kartus - dvejetas ir be jokių: oi, kaip blogai, na ką man dabar su tavim daryti, kitam kartui tai būtinai išmok, nes jei neišmoksi būtinai du parašysiu... O turim mes auklėtoją. Apie ją neišsiplėsiu, bet penktoje klasėje tokia gerutė, užjaučianti buvo. O šeštoj, septintoj... Baisu, kas darėsi, visa klasė jos nekentė. Bet yra mokytojų, kurie nuo pat pirmos pamokos būna kaip šilkiniai. Tik jie labai rizikuoja, tuo, kad mokiniai gali pradėti jų negerbti. Sakykim, mūsų geografijos mokytoja. Vien jau jos pavardė - Lendsbergienė, mūsų mokykloje tapusi anekdotu:D Pamiršta kontrolinius, visiems surašo dešimtukus, nes pametė darbus, neateina į pamoką, nes tuo metu vaikščiojo senamiestyje... Mes jos visiškai negerbiame, viena mano klasiokė ją net pravirkdžiusi buvo... Iš viso šito mano straipsnio turėtų išplaukti išvada, kad geriausia būti griežtu, bet teisingu, pajuokaujančiu kada reikia, bet gana rimtu. Tada mokiniai jus mėgs:)
P.S. Ir vis dėlto aš laukiu mokyklos. Kad ir kas joje būtų:)

pirmadienis, rugpjūčio 26

Patriotai

Visada laikiau save patriote. Mylėjau ir myliu Lietuvą. Puikiai moku mūsų himną (kitaip nei visai nemaža dalis šiuolaikinio jaunimo, kartais ir suaugusių), prisimenu visas valstybines ir ne tik šventes. Bet neseniai supratau, kad ne tai svarbiausia. Supratau, kas yra didžiausias patriotas. Rūta Meilutytė. Taip, ji fenomenas ir mes galvojame, kad ji priklauso mums. Bet vis dėlto, tikriausiai nedaug Lietuvoje yra žmogelių (nekalbu apie turtingiausius), kurie atsisakytų to, ką jai siūlė JAV. Daug, labai daug pinigų, išlaikymas, o vėliau, gal net pensija. O ką Rūta gavo iš mūsų? Truputuką pinigėlių (pagal užsieniečių standartus - visai nieko) ir nuoširdų garsų palaikymą. Minias žmonių, nešančių jai gėles. Prezidentės pasveikinimą. Matyt to ir užteko, kad mūsų visų pasididžiavimas liktų tėvynėje. Sėkmės tau, Rūta ir dar daug daug pergalių!!!