Iš jo tyčiojosi. Žiauriai. Vadino lochu, moksliuku, debilu...Imdavo jo daiktus, aprašinėjo sąsiuvinius, suolą.
Vieną dieną jo kantrybė trūko. Visus ilgus metus slėptas net nuo pačių artimiausių - tėvų, skausmas prasiveržė. Jis atsistojo prieš klasę ir paklausė:
- Kodėl jūs iš manęs tyčiojatės?
Klasė tylėjo. Tylėjo net ir didžiausi klasės peštukai bei chuliganai.Tik staiga iš paskutinių suolų kažkas cyptelėjo:
Tai kad tu kažkoks NENORMALUS. Kaip čia su tavim normaliai elgtis?
Visa klasė atsiduso iš palengvėjimo. Nugriaudėjo juokas.
- Nenormalusis, nenormalusis..., - skandavo visi dvidešimt devyni mokiniai.
- Bet ką aš jums padariau? Juk nemušiau neįžeidinėjau... Kodėl taip su manim elgiatės? Kodėl tiesiog nepaliekat ramybėje???
Šį kartą klasė nutilo visai. Net iš galinių suolų niekas nepasireiškė. Kodėl? Nes niekas nežinojo. Nes jie elgėsi tai, kaip ir visi...
Prieš sakydami žmogui kažką nemalonaus, visada pagalvokite, ką blogo jis jums padarė. Nuskriaudė, įžeidė? Ar tiesiog jūsų draugai taip daro? Gal geriau pabandyti pabendrauti, gal jis ne toks jau ir NENORMALUS?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą