Pastebėjau, kad man vėl į galvą ateina mintys apie mokyklą. Kokie bus nauji mokytojai, ar pasikeitė klasiokai... Tuo pačiu susimąsčiau apie tokį dalyką, kuris jau seniai man nedavė ramybės. Kodėl dažnai mokslo metų pradžioje, o ypač penktoje klasėje, kai kurie mokytojai būna pikti, labai griežti, o vėliau tampa daug geresniais?
Tą patį galėčiau pasakyti ir apie gerus mokytojus, kurie pasidaro nevaldomi ir visi jų nemėgsta. Kas taip juos pakeičia mokslo metų bėgyje? Turiu tokią teoriją, kad kai kurie mokytojai tik apsimeta labai baisiais ir žiauriais, nes nori, kad juos pradėtų gerbti. O gal mes tiesiog priprantame? Bet ne, taip negali būti:) Sakykim, mano muzikos mokytojas, Abaris.
Kai buvau penktoje klasėje, kaip ir visi penktokėliai, labai jo bijojau ir stengiausi nesusidurti koridoriuje. O dabar niekas iš mūsų klasės jo nebijo, bet užtat ir gerbia. Neišmokai dainos du kartus - dvejetas ir be jokių: oi, kaip blogai, na ką man dabar su tavim daryti, kitam kartui tai būtinai išmok, nes jei neišmoksi būtinai du parašysiu... O turim mes auklėtoją. Apie ją neišsiplėsiu, bet penktoje klasėje tokia gerutė, užjaučianti buvo. O šeštoj, septintoj... Baisu, kas darėsi, visa klasė jos nekentė. Bet yra mokytojų, kurie nuo pat pirmos pamokos būna kaip šilkiniai. Tik jie labai rizikuoja, tuo, kad mokiniai gali pradėti jų negerbti. Sakykim, mūsų geografijos mokytoja. Vien jau jos pavardė - Lendsbergienė, mūsų mokykloje tapusi anekdotu:D Pamiršta kontrolinius, visiems surašo dešimtukus, nes pametė darbus, neateina į pamoką, nes tuo metu vaikščiojo senamiestyje... Mes jos visiškai negerbiame, viena mano klasiokė ją net pravirkdžiusi buvo... Iš viso šito mano straipsnio turėtų išplaukti išvada, kad geriausia būti griežtu, bet teisingu, pajuokaujančiu kada reikia, bet gana rimtu. Tada mokiniai jus mėgs:)
Kai buvau penktoje klasėje, kaip ir visi penktokėliai, labai jo bijojau ir stengiausi nesusidurti koridoriuje. O dabar niekas iš mūsų klasės jo nebijo, bet užtat ir gerbia. Neišmokai dainos du kartus - dvejetas ir be jokių: oi, kaip blogai, na ką man dabar su tavim daryti, kitam kartui tai būtinai išmok, nes jei neišmoksi būtinai du parašysiu... O turim mes auklėtoją. Apie ją neišsiplėsiu, bet penktoje klasėje tokia gerutė, užjaučianti buvo. O šeštoj, septintoj... Baisu, kas darėsi, visa klasė jos nekentė. Bet yra mokytojų, kurie nuo pat pirmos pamokos būna kaip šilkiniai. Tik jie labai rizikuoja, tuo, kad mokiniai gali pradėti jų negerbti. Sakykim, mūsų geografijos mokytoja. Vien jau jos pavardė - Lendsbergienė, mūsų mokykloje tapusi anekdotu:D Pamiršta kontrolinius, visiems surašo dešimtukus, nes pametė darbus, neateina į pamoką, nes tuo metu vaikščiojo senamiestyje... Mes jos visiškai negerbiame, viena mano klasiokė ją net pravirkdžiusi buvo... Iš viso šito mano straipsnio turėtų išplaukti išvada, kad geriausia būti griežtu, bet teisingu, pajuokaujančiu kada reikia, bet gana rimtu. Tada mokiniai jus mėgs:)
P.S. Ir vis dėlto aš laukiu mokyklos. Kad ir kas joje būtų:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą