sport and evil in one

Neįsivaizduoju, kaip galima nesportuoti. Ne ne aš nesmerkiu žmonių kurie to nedaro. Smerkiu tik tuos, kurie to nedaro, nors ir turi laiko, bet neturi valios. Nors... Girdėjau, kad sportas sukelia tokią pačią priklausomybę.... Taip kad žinokite, jog sportuoti pavojinga:) Iš tikrųjų, tuo įsitikinau savo kailiu. Dabar, kai tik nepasportuoju, neturiu kur išlieti energijos, tampu irzli, negaliu ir nenoriu mokytis, o jei tokia situacija užsitęsia ilgiau, galiu ir lėkštę į sieną paleisti. Taigi tikriausiai blogai tai, kad aš sportavau visada. Nuo pat penkių metų, tad ir mano lankytų būrelių repertuaras gana didelis. Iš pradžių lankiau baletą - tik pusę metų, nes tai visiškai neatitiko manęs; negalėjau prie tos lazdos ir dešimt minučių išstovėti, pradėdavau visokias nesąmones daryti. Pavyzdžiui, šokinėti kur nereikia arba vartytis - taip pat ten, kur to daryti visiškai nebūtina ir nereikalinga. Mama, neapsikentusi mano nenoro, leido nebelankyti. Vėliau lankiau jodinėjimą ir baseiną, kas man laaabai patiko, bet... Žinoma, aš tapau alergiška chlorui.... Tiesiog jo kiek per daug pripylė vieną dieną į baseiną:) Vėliau - gimnastika, todėl esu gana lanksti, vis dar padarau špagatą. O gimnastika aš visiškai nesidomėjau, bet viena mano klasiokė ją lankė, tad užsinorėjau ir aš. Dabar pradėjau lankyti lengvąją atletiką, labai naudinga, nors man visiškai nepatinka nei trenerė nei mergaitės, kurios su manimi lanko (rusės, perėjusios iš gimnastikos).... Nu gi nestūmiu nestūmiu ant tų rusų, bet pastebėjau, kad jie labai mėgsta visokias valstybines institucijas, kur treniruoja profesionaliai, be to - kaina tik 15 ar 20 litų per mėnesį:)
Ir...ką aš radau:)

Neatrodo, kad Michaelle labai mėgtų Carlą Bruno-Sarkozy

Kaip ir viskas šiam kartui:) O kaip jums naujas blogo dizainas?