Puslapių skaičius: 414
Leidykla: Alma littera
Mano mintys: Adriano Moulo dienoraštis man ganėtinai patiko.
Adrianui tikrai labai nepasisekė: mama susimetė su kaimynu Lukasu, jis liko
gyventi su tėčiu, gyvenimas blogas, meilės reikalai su Pandora visai nesiseka.
O kur dar prižiūrimas senukas Bertas… Knygoje puikiai pagaunami visokie
paaugliški kompleksai: storas, plonas, aukštas, žemasJ Adrianas laiko save intelektualu, kuria
eilėraščius ir siuntinėja juos į televiziją. Taip pat skaito daug klasikų
knygų, kad taptų dar protingesnis. Bet jo šeima nepasižymi tokiu protu, kaip
Adrianas, tad jie jį nepelnytai vadina kvailiu. O juk turėtų vadinti poetu
intelektualu!!!! Meilės reikalai su Pandora Bratvait klostosi įdomiai. Svyruoja
aukštyn, žemyn, aukštyn, žemyn… Adrianas ją myli, bet ji jį atstumia ir
atvirkščiai: ji atbėga atsiprašinėdama, o Adrianui jau neberūpi. Visa knyga
prisunkta tokio britiško, kai kur grynai juodo humoro, kad juokiesi beveik
kiekviename puslapyje. Kiek girdėjau, šių knygų tęsinys “Kapučino metai”
nesulaukė tokio populiarumo. Gal todėl, kad visi tikėjosi vėl smagiai
npasijuokti, o knyga buvo labiau tragikomedija, negu komedijaJ Mano manymu, šita knyga tikrai ne vaikams. Gal net
ne mums. Nes joje yra toookių dalykų prirašyta… Ir šiaip, kalbama apie
politiką: „Pandora, Naidželis,
Klerė Nelson ir aš susibūrėme į radikalų grupę. Pasivadinome „Brigada
Pink". Aptariame tokius dalykus kaip karą (esame prieš jį); taiką (esame
už ją); ir visišką kapitalistinės visuomenės žlugimą. Klerės Nelson tėvas yra
kapitalistas: jis turi daržovių parduotuvę. Klerė mėgina jį įtikinti, kad
dalintų pigų maistą bedarbiams, bet jis nesutinka. Jis kraunasi turtą iš jų
badavimo!" Nemanau, kad tokius dalykus suprastų vienuolikos, dešimties
metų vaikai. Bent jau man taip pasirodė.
Rekomendacijos: nuo keturiolikos metų.
O ir tada dar galite kai kurių dalykų nesuprasti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą