Šią knygą iš bibliotekos pasiėmė mama, bet, kadangi nebeturėjau ką skaityt, perskaičiau ir aš (tiesą sakant, mama dar net neskaitė). Tokia...įdomi knyga, sukelianti įvairius jausmus. Pradžioje buvo labai daug filosofinių išvedžiojimų (knyga 150 puslapių, tad - kokia 20:)), bet paskui... Atrodo, kad viskas per greitai pasibaigė. Perskaičiau paskutinį puslapį ir norėjau dar daugiau, kad istorija būtų bent kiek išplėtota... Knyga yra apie"Almajerio užeigą". Ne tiek apie ją, kiek apie jos gyventojus. Kiekvienas iš jų - labai įdomi asmenybė su savo keistenybėmis, charakteriu, mintimis. Yra dailininkas Plasonas, kuris nori tapyti jūrą, bet negali, nes neranda jos akių. Mokslininkas, kuris rašo enciklopediją, bet niekaip nesugeba jos užbaigti, nes neranda jūros ribos... Tėvas Pliušas, kuris rašo maldas , kurių pavadinimas gali skambėti: "senukas, nebegalintis atsikelti iš lovos". Mergina Elizavena, kuri visko bijo, bet vieną dieną bijoti tiesiog nustoja. Vyras, kuris atkeliavo prie jūros keršyti ir kurio akys kaip į medžioklę išėjusio žvėries... Nenoriu dabar atskleisti, kas knygoje bus, bet prižadu, kad-visko. Viskas sukasi apie jūrą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą