Daugelis galvoja, kad jie nusikalsti negali. Negali žudyti. Negali vogti. Nepastebi momento, kai monstras iš po lovos persikrausto į kūną. Užlindęs tolimiausiame kamputyje laukia savo valandos. Ji gali ir neateiti, baubas neišlįsti. Bet. Jeigu. Visada yra bet ir jeigu. Mes stebimės ir baisimės žiaurumu žmonių, kurie žudė koncentracijos stovyklose, žudė nekaltus žmones gatvėse, žiaurumu serijinių žudikų maniakų, kurie kankina savo aukas... Bet tai tik žmonės, kurių monstrai nusprendė išlįsti, nebetupėti tyliai, o kažko imtis. Bet niekas nekalba apie tuos žmones, kurie buvo uždaryti koncentracijos stovyklose. Jie rašo atsiminimus, bet tik tie, kurie išgyveno. Nėra padarę kažko labai siaubingo... Neužsimenama, jog kaliniai VALGYDAVO vienas kitą, žudydavo savo vaikus, kad jiems nereikėtų mirti dujų kameroje... Jų monstrai buvo pasislėpę, bet išlindo. Jie išlenda visada, kai tik žmogus palūžta...
Čia toks creepy įrašas, bet kažkaip toks išėjo:)Ir nuotaika gera:) Žodžiu:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą