ketvirtadienis, spalio 31

mintys

Yra daug vertų skaityti knygų. Ne tik todėl, kad jos būtų labai fainai parašytos. Dėl minčių. Nusprendžiau, kad į čia rašysiu  mintis iš knygų. Mintis, kurias aš supratau ir jos man kažką reiškia. Mintys gali būti trumpos. Arba ilgos. Nesuprantamos arba tokios, kaip iš demotyvacijų. Na ką, nieko nelaukusi ir pradedu.
Iš knygos "jūra vandenynas", parašytos Alessandro Baricco: "...kaip būtų gražu, jei į kiekvieną mūsų laukiančią jūrą tekėtų mums skirta upė"
"Niekas negali šlapiomis kojomis, potvynio apsemtomis kelnėmis valandų valandas stovėti be paliovos pučiančiam šiaurės vėjyje ir nenumirti, anksčiau ar vėliau.
- Pirma jis turi baigti savo paveikslą,- tarė Dira.
- Jis jo niekada nebaigs, - atsakė madam Deveria.
- Tada jis niekad nemirs."
"Kadangi mes ne kojinės, o žmonės, tai mūsų gyvenimo tikslas nėra išlikti švariems."
"Jis buvo praktiškas žmogus: jei jau atsidūrė ore, nusprendė pamėginti skristi."
"Ant Barteblumo kambario lango šį kartą sėdi dviese. Berniukas, kaip paprastai. Ir Barteblumas. Tabaluodami kojomis anapus. Vedžiodami žvilgsniu po jūrą.
- Dudai, klausyk...
Berniukas buvo vardu Dudas.
- Kadangi tu visą laiką čia sėdi...
- Mmmmmh.
- Tai gal žinai.
- Ką?
- Kur yra jūros akys?
- ...
- Juk ji jas turi,tiesa?
- Taip.
- Tai kur jos, po galais, yra?
- Laivai.
- Ką "laivai"?
- Laivai yra jūros akys.
Barteblumas suakmenėjo. To jis niekaip nebūtų sugalvojęs.
- Juk laivų yra šimtai...
- Ji turi šimtus akių. Juk nemanote, kad galėtų išsiversti su dviem.
Tikrai. Su tiek darbo. Ir tokia didelė. Yra tiesos. 
- Taip, bet tuomet...
- Mmmmh.
- O sudužę laivai? Audros, taifūnai, visi tie dalykai... Kodėl ji ryja laivus, jei šie yra jos akys?
Dudas suirzusiu veidu pasisuka į Barteblumą tardamas
- Ar jūs... jūs niekada neužsimerkiate?"
Man paskutinė citata (ne...čia jau visa ištrauka) patiko labiausiai:) O jums?

Komentarų nėra: